DX (t.y. tolimojo) priėmimo bandymas su kristaliniu imtuvu

Šiais laikais jauni žmonės gali nė nežinoti, kas tai per daiktas tas kristalinis (detektorinis, crystal radio) imtuvas. Tai imtuvas neturintis savo maitinimo šaltinio ir veikiantis tik nuo tos energijos, kurią gauna iš antenos. Būtent tokie buvo patys pirmieji radijo imtuvai, naudoti radiotechnikos apyaušryje. Čia aprašyti tolimojo priėmimo bandymai būtent tokiu imtuvu. Tokio tipo aparatams jau yra apie 100 metų. Titaniko laineryje taip pat buvo naudojamas panašus imtuvas.

Kadangi gaminant aukščiau aprašytą regeneratorinį imtuvą jam jau buvo pakabinta 35 metrų ilgio lauko antena, tai visai nebedaug tereikėjo, norint išbandyti tokį primityvų imtuvėlį ir pažiūrėti, ką gi tokiu aparatu šiais užkimšto trikdžiais eterio ir radio stočių vidurinėse (MW) bei ilgosiose (LW) bangose AM stočių naikinimo laikais galima išgirsti.

Antena tokiam imtuvėliui yra pats svarbiausias komponentas. Kuo aukščiau ir kuo ilgesnę pakabinsime, tuo geriau. Bet čia reikia atsižvelgti į keletą dalykų. Reikia žiūrėti, kad netoliese neitų elektros tinklo laidai ant stulpų. Taip pat svarbu, kad arti nebūtų didelių medžių. Geriau trumpesnė antena toliau nuo šių objektų, nei ilga lygiagrečiai laidams ar arti medžių. Konkrečiai mano atveju antenos ilgis yra 35m ir aukštis 4,5-5m. Šiek tiek žemoka, sakyčiau. Bet didelis pliusas yra tas, kad po pačia antena po žeme praeina vandentiekio vamzdis, pagerinantis grunto pralaidumą.

dt

Brėžinyje matome šio imtuvėlio schemą. Ji nedaug skirasi nuo pačio paprasčiausio varianto, tik ritė su atšakomis, kad būtų galima bent apytikriai parinkti ryšį su antena ir kontūro apkrovą. Ritės karkasui panaudota kokio tai santechninio plastikinio vamzduko nuopjova, 4 cm diametro. Ritė suvyniota 0,5 mm storio laidu.

Pirmas įjungimas 3-čią valandą dienos. Tylu kaip grabe, tik diapazono gale girdimas Vilniaus aerouosto pelengo švyturys, pypsi morze. Sulaukus vakaro, 6-tą valandą įsijungia Viršuliškių radio stotis, transliuoja baltarusiškai (uždaryta 2012 spalio mėnesį). Girdimumas gan geras, netgi garsokas. Bandome dar sykį, 9-tą vakaro. Parinkinėjam ryšį su antena (junginėjam prie ritės atšakų). Ryšį reikia parinkti nedidelį, nes kitaip Viršuliškės muša beveik per visą diapazoną. Stebuklas - išgirstu kažkokią stotį rumunų kalba. Gan tyliai, bet suprasti galima. Į ritės vidurį įkišus magnetinės antenos ferito strypą, perstumiam diapazoną ilgų bangų pusėn. Pasigirsta Radio Rossii, nelabai garsiai. Toliau keičiam detektoriaus diodus. Vietoj pirmą sykį naudoto D2Ž pastatom D9. Rusija kiek pagarsėja. Bet geriausias rezultatas gaunamas su diodais D18 arba D311 (maždaug vienodai). Rusija LW diapazone girdima jau gan garsiai. Viršuliškės girdimos taip stipriai, kad ausinių garsas girdėti per visą kambarį. Iki stoties apie 15km. Nutilus Viršuliškėms, MW diapazone girdėti jau minėta rumunų stotis, kažkas gan tyliai vokiškai, ir girdimi visi Lietuvos žaibai :) Faktiškai, tobulinant žaisliuką, naudojant licendratą ir tt. gal būtų galima ir daugiau Europos išgirsti. Keista, kad nesigirdėjo lenkų.

Kitą dieną tęsiam bandymus su kristaliniu imtuvu. Kadangi sunku tikėtis iš senų sovietinių ausinių Oktava didelio jautrumo, o ir varža galėtų būti didesnė (1600+1600 Ω), reikia eksperimentuoti. Vermachto laikų Telefunkeno ausinių iš povandeninio laivo gi negausi, jas viso pasaulio DX-istai medžioja. Einam kitu keliu, gaminam išėjimo transformatoriuką žemaomėms ausinėms, kurios gal kartais bus jautresnės nei Oktava, visgi šiuolaikinės.

dt2

Trafukui panaudota permalojinė šerdis nuo kažkokio čekiško garso pulto. Suvyniojam taip: pusė antrinės, 220 vijų 0,2 laido po to pirminė 5500 vijų 0,09 laido ir dar pusė antrinės, 220/0,2. Antrines galime sujungti arba nuosekliai, arba lygiagrečiai, priklausomai nuo to, kaip derinsis su turimom ausinėm. Pirminę jungiam tuoj po detektoriaus diodo, vietoje buvusių ausinių, per RC grandinėlę. Su tokiu transformatoriuku detektoriaus apkrova jau apie 10 kOm.

Bandžiau keletą įvairaus tipo ausinių. Įstatomos į ausis netiko nė viena, Oktava veikia garsiau. O štai kažkokios plastikinės AIWA nuo nežinia ko - garsas išaugo gerokai. Ausinių kapsulės dinaminės, tokie maži garsiakalbiukai su plastikinėmis membranomis. Kadangi turim garsumo atsargą, galim silpninti ryšį su antena ir gerinti selektyvumą, kad Viršuliškės nesibrautų per visą diapazoną. Pajungiam anteną prie pačios apatinės atšakos. Rezultatas toks - veikiant Viršuliškėms, jau girdime keletą Europos stočių. Girdimumas gerokai kinta, stotys irgi keičiasi, vienos dingsta, kitos atsiranda.

Bandymų rezultatai

Lentelėje parodytos stotys, kurias pavyko išgirsti. Faktiškai jų yra daugiau, tik ne visos buvo identifikuotos, jų lentelėje nėra. Dar galima pažymėti, kad toks imtuvėlis trumpųjų bangų (SW) diapazone (pakeitus ritę į SW, jos padarytos keičiamos) priima nemažai stočių ir kai kurias gan dideliu garsumu.

Diapazonas Miestas Stoties dažnis kHz  Stoties galingumas kW Signalo stipr. 1-10
LW Deutshlandfunk, Donebach 153  500 2-3 balai
LW Radio Rossii, Karaliaučiaus kraštas 171 1200 6-7 balai
LW Lenkijos I programa, Solec Kujawski 225 600 3-4 balai
LW Radio Rossii, Taldom 261 2500 5-6 balai
MW Vengrija, Kossut Radio, Solt 540 2000 4-5 balai
MW Vilnius, Viršuliškės, Baltijos bangų radijas 612 50 10+++ balai
MW Radio Rossii, Moldavija, Grigoriopol 621 1000 3-4 balai
MW Rumunija, Timisoara 630 400 4-5 balai
MW Radio Rossii, sinchro Maskva/ Karaliaučius 873 3400 7-8 balai
MW Rumunija, Radio Cluj 909 200 5-6 balai
MW Radio Rossii, Moldavija, Grigoriopol 999 500 3-4 balai
MW Rumunija, Radio Actulitati, Cluj 1152 500 4-5 balai
MW Radio Rossii, Karaliaučius 1215 1200 6-7 balai
Viskam ateina savas laikas - 2012 metais išjungtas Viršuliškių radio siūstuvas, dirbęs vidurinėse bangose, 612 kHz dažniu. Todėl aukščiau aprašyti priėmimo ypatumai jam veikiant nebeteko prasmės. Taip pat palaipsniui dingsta ir užsienio stotys ilgose ir vidurinėse bangose. Lentelės duomenys atspindi 2012 metų situaciją.

Naujo, tobulesnio imtuvo gamyba - pridedame antenos tunerį

maketas

Tolimesni imtuvėlio tobulinimai susivedė į antenos derinimą. Kiekviena antena, sudaryta iš tam tikrame aukštyje pakabinto laido (tokios kaip tik ir naudojamos vidurinių bei ilgų bangų priėmimui) faktiškai yra virpamasis kontūras su išskirstytais parametrais. Apytikrė ekvivalentinė tokios antenos schema būtų tokia:

ant

Pats antenos laidas turi nuosavą paskirstytą induktyvumą L ir paskirstytą talpumą C tarp kabančio antenos laido ir žemės. Tokios antenos nuosavas dažnis esant priimtiniems ilgiui ir aukščiui yra apie 3-5 mHz. Vidurinių bangų diapazonas išsidėstęs aplink 1 mHz dažnį. Tai reiškia, kad tokia antena yra nesuderinta mūsų priimamiems dažniams ir nėra pakankamai efektyvi. Anteną suderindami rezonansui tam dažniui kurį priimame galime smarkiai padidinti jos efektyvumą ir pagauti žymiai silpnesnes stotis. Tam naudojama "pailginanti" ritė arba "patrumpinantis" kondensatorius, kuris įvairiomis kombinacijomis jungiami tarp antenos ir imtuvo. Tokio patobulinto imtuvo schema yra tokia:

dx

Imtuvo konstrukcija yra tokia. Ritės L1 ir L2 suvyniotos licendratu 6x0,09 ant pastmasinio vamzdelio, diametras 30mm, ilgis 260mm. L1 turi 80 vijų, L2 skaičiuojant nuo įžeminimo taško turi 100+30+20+20+15 vijų.

Faktiškai tokiu imtuvėliu vakarais girdimos visos bent kiek galingesnės Europos stotys. Kai kurios netgi stipriai, pvz. Deutschlandfunk (Ehndorf 1269kHz) kartais buvo girdimas tokiu garsu, kad buvo galima suprasti žodžius padėjus ausines ant stalo. Ilgosiose bangose 261 kHz dažniu bet kuriuo paros metu garsiai girdimas Radio Rossii siūstuvas stovintis Taldome, 110 km į šiaurę nuo Maskvos. Tai šiuo metu galingiausias pasaulyje šios paskirties siūstuvas. Jo galia 2500 kW (!). Antenos stiebo aukštis 275 metrai. Atstumas nuo Vilniaus beveik 1000 km. Gerai girdimas bet kuriuo paros metu ir Karaliaučiaus krašte dirbantis 171kHz dažniu siūstuvas Didžiuosiuose Skaistgiriuose (kuriuos rusai pervadino į Bolšakovo). Taip pat neblogai girdimas Lenkijos radijo I programos siūstuvas iš Solec Kujawski 225kHz dažniu.

Sunku patikėti, bet šis primityvus imtuvėlis ilgose bangose ima daugiau stočių, nei šalia ant stalo stovinti Spidola. Ima švariau, be pašalinių šnypštimų ir burzgimų. Dar pastebėtas labai įdomus efektas. Jei per Spidolą klausome kokią nors vos girdimą stotį, tai suderinus detektorinį tam pačiam dažniui Spidola atgyja ir silpna stotis pradeda veikti garsiai ir švariai! Tą efektą nesunku paaiškinti. Faktiškai yra taip, kad magnetinė antena Spidolos korpuse yra kiek mažoka ilgų bangų diapazonui. Signalas priimamas silpnokai. Tuo tarpu ilga detektorinio imtuvėlio lauko antena užgriebia gerokai didesnę elektromagnetinio lauko dalį. Kadangi detektorinio ritėje taip pat yra feritinis strypelis, jis dalį signalo perduoda į Spidolos magnetinę anteną ir imtuvas atgyja.

Einant toliau, jau tektų nuklysti iš grynai senovinio principo kristalinių aparatukų šeimos. Šiais laikais, jei panaudotume naujus elementus, pvz. e-pad mosfetą ALD110900 vietoje detektoriaus, galėtime gauti apie 10 kartų stipresnį signalą išėjime. Bet tai jau ne košerinis dalykas ko gero, nors išorinis maitinimas nėra naudojamas kaip ir visuose detektoriniuose imtuvėliuose. Plačiau apie tai.

vb
Suderinimo transformatorius
aukstas
Senovinio DX kampelis ant aukšto
zb
Antenos perjungiklis žaibo apsisaugojimui