SENOVINIO 1936 METŲ TELEFONO RESTAURAVIMAS

Aparato istorija

Jau daug metų gulėjo rūsyje kartoninė dėžė, o joje - mano tėvo tarnybinis telefonas iš Smetonos laikų "Spindulio" bendrovės. Tiksliau tai, kas iš jo liko po karo ir visokių pokario perturbacijų. Visas sudaužytas, korpusas sutrūkęs į keletą gabalų, trūko smulkių detaliukių, nuskilusių nuo karbolitinio korpuso. Pats telefonas labai simpatiškos formos, anglų gamybos, maždaug 1935-1938 metai. Jei matėte per TV kanalą "History" filmą apie Čerčilį, būtent tokie telefonai stovėjo jo kabinete. Arba seriale apie Puaro buvo lygiai toks, tik baltas. Žodžiu, tikras vintažas.

Restauravimo procesas

Taigi, sumaniau aš šitą aparatą, kaip brangų man prisiminimą atrestauruoti kuo įmanomai geriau, pagal savo sugebėjimus. Pridedamose nuotraukose matyti darbų pradžia, suklijavimo epoksidinais klijais siūlės. Taip pat galime pastebėti, kokia prasta viso aparato būklė. Pradedu nuo korpuso. Visas korpuso detales suklijavau epoksidiniais klijais. Trūkstamus karbolito gabaliukus padariau iš naujai atsiradusio nuostabaus dalyko, santechnikų naudojamos mastikos siūlėms sandarinti. Tai toks storas strypelis iš dviejų epoksidinių komponentų. Jo gabaliuką atsipjauname ir gerai išminkome drėgnais pirštais. Gauname kažką panašaus į plastiliną, kuriuo užpildome trūkstamus korpuso gabaliukus. Sustingsta šis stebuklas maždaug per 5 minutes. Po pusvalandžio galime šlifuoti. Šlifuojame po vandens srovele, imdami vis smulkesnį vandeniui atsparų švitrinį popierių.

Visas šis darbas užėmė porą dienų. Rezultate gavau beveik normalias korpuso detales, bet aiškiai buvo matyti visos suklijavimo siūlės bei mastikos užpildai, nes skyrėsi spalva. Tą ir matome nuotraukose. Aišku, kad be dažymo neapsieiti. Na, korpusą kol kas dedame į šalį ir žiūrime, kaip gi atrodo kiti aparato mazgai. Na, vaizdelis galima sakyti nėra blogas. Mazgai išsilaikę neblogai, surūdijimų nėra (beveik viskas varis, bronza ir žalvaris)

Apdairūs britai į korpuso vidų įklijavo ir aparato schemą. Ačiū jiems už tai. O, kad visi taip darytų. Nebuvo problemų viską atgal sujungiant. Toliau lieka korpuso dažymas. Operacija pati atsakingiausia. Pasikonsultavau su išmanančiais žmonėmis, restauruojančiais ir kolekcionuojančiais senovinę radioaparatūrą. Pasinaudojau jų patarimu, korpusą nudažiau automobiliniais dažais. Ragelis buvo labai geroje būklėje, nereikėjo nieko daryti. Svarbiausia, jokio plastiko - dar nebuvo išrasti visokie polistirolai, polietilenai ir panašūs dalykai.

Nuotraukose matome rezultatą.