PAPRASTAS STIPRINTUVAS SU TDA7294 MIKROSCHEMA (2009)

⌂⌂⌂

Schema
STIPRINTUVAS

Daugelis žino šią jau senokai gaminamą ir puikiai grojančią mikroschemą. Ji sukurta, jei neklįstu, 2003 metais ir pilnas internetas su ja pagamintų stiprintuvų. Įvairiausių, ir labai mėgėjiško lygio, ir profesionaliai pagamintų. Kadangi pati mikroschema tikrai yra nebloga, būsimo stiprintuvo kokybė daugiausiai priklausys nuo to, kaip jį pagaminsime. Ar laikysimės bendrų radiotechnikos principų, nes tenka sutikti gaminių, kur pažvelgus matyti, jog nieko apie tokius principus nežinoma.

Pažvelgus į šios TDA datasheet'ą, krenta į akis nelabai graži jos rekomenduojama montažinė schema (PCB). Man, kaip žmogui nemažai turėjusio reikalų su aukštų dažnių aparatūra, nepatiko detalių išdėstymas. Trasavimas irgi, taip pat pastangos sukišti viską į kuo mažesnį plotelį. Peržvelgęs dar keletą variantų internete, nusprendžiau plokštę išsidėstyti-sutrasuoti-pagaminti pats, pagal savo supratimą kaip būtų geriau, nelabai grūdant, kreipiant dėmesį į susižadinimo pavojų, paliekant vietos elektrolitus blokuojantiems kondensatoriams, bei pastatant dalį maitinimo kondensatorių ant pačių plokščių. Atrodo neesminis dalykas, tačiau labai apsaugo nuo visokių parazitinių generacijų bei palengvina kovą su kintamos srovės pulsacijomis išėjime.

Dvipusės plokštės variantas

Toliau pateikiu naują šios schemos variantą, viskas sumontuota ant dvipusės stiklotekstolito plokštės, siekiant kuo labiau optimizuoti žemių išvedžiojimą, kas tokio tipo konstrukcijose yra vienas svarbiausių dalykų. Viršutinė plokštės pusė yra ištisa ir naudojama kaip bendra žemė (GND). Taip išvengiame visokių nepageidaujamų srovės kilpų, ką dažnai matome įvairiausiose internete randamose PCB. Brėžinyje matome keturkampius VIA, tai ir yra žemės taškai, kur laideliais sujungta plokštės viršus ir apačia. Gaminame taip. Abi puses gerai nušveičiame, vienoje pusėje printeriu ar kaip kitaip užnešame takelius. Kitą pusę nupurškiame dažais iš balionėlio, kad nesiėsdintų. Plokštę išdžioviname ir išėsdiname. Tada vietas kur yra kvadratiniai VIA išgręžiame, prakišame laidukus ir sujungiame, sulituojame viršų bei apačią. Toliau gręžiojame likusias skylutes. Jas išgręžiojus, visas skylutes iš GND pusės šiek tiek įgręžiame 3mm grąžteliu, kad gautume kūginį įdubimą. To reikia tam, kad prakišta detaliukė nesusiliestų su žeme, viršuje esančiu variu (GND). Dar kartą padažome iš balionėlio (dėl grožio) ir ramiai viską sulituojame. Atkreipiame dėmesį - maitinimo ir kolonėlių GND privesti vienas šalia kito, todėl neturime jokių didelių srovių, klaidžiojančių po plokštę. Turime labai stabilią, patikimą plokštę stiprintuvui.

Iš čia galima atsisiūsti plokštės brėžinį EAGLE formatu


korp

Stiprintuvai su šia mikroschema veikia neblogai, geriau nei daugelis pramoninių ar DIY stiprintuvų. Jame garso reguliavimui panaudotas motorizuotas ALPS potenciometras su atšakomis ir prijungtos tonkompensacijos grandinėlės (Loudness). Jas galime išjungti nuimant kompiuterinius trumpiklius (JP1 ir JP2). Tai, ar tonkompensacija bus reikalinga, priklauso nuo labai daugelio aplinkybių - patalpos, turimos akustikos ir tt. Su parodytais schemoje nominalais, kai trumpikliai uždėti turime charakteristikos pakėlimą 30Hz +4,5dB ir 15 kHz +3dB. Atrodo nelabai daug, bet mano atveju skamba geriau.

Ant plokštės stovi dalis maitinimo elektrolitinių kondensatorių, keturi 2200mkF 50V įtampai. Likę du stovi maitinimo bloke (standartinis, schemoje neparodytas) ir yra po 10000 mkF 50V įtampai kiekvienas.

cnt
korpus

Sumontuota stiprintuvo plokštė

mak

Stiprintuvo maketas, dar be korpuso, testavimas.

brd

Dvipusės PCB brėžinys