Šiuo metu aparatūros galingumui matuoti naudojami standartai sukuria tikrą maišalynę. Rinkoje galime pamatyti solidžios firmos stiprintuvą, kurio galingumas 50W kanalui ir pigų "noname" muzikinį centriuką, besipuikuojantį lipduku 1000W. Tokie dalykai gali įvesti į nesvarumo būklę eilinį pirkėją. Todėl panagrinėkime, ką gi iš tikro reiškia tie užrašai ir standartai.
Sovietmečiu buvo naudojami du galingumo matavimo parametrai: nominalus ir sinusinis. Teisingiausias būtų nominalus galingumas, jis pradžioje ir buvo naudojamas, o po to, pasimokius iš užsienio marketingo gudruolių, buvo pradėtas naudoti sinusinis. Pavyzdžiui, visiems žinomos kolonėlės S-90 yra 35W nominalaus galingumo, (senas pavadinimas 35AC) o dabar pervadintos į S-90 pagal sinusinį galingumą. Pažiūrėkime, ką gi jie reiškia.
Tai toks galingumas, kuriam esant, išlaikomi visi aprašytieji specifikacijoje parametrai, kaip iškraipymų koeficientas ir pan.
Tai toks, kada aparatūra gali atkūrinėti realų muzikinį signalą neribotą laiką be fizinio aparatūros sugedimo. Paprastai jis 2-3 kartus didesnis už nominalų.
Panašus į sinusinį galingumą, tik vietoje realaus muzikinio signalo naudojamas taip vadinamas "rožinis triukšmas".
Rated Maximum Sinusoidal - kai kada Root Mean Squared - galingumas, kurį aparatūra gali atlaikyti vieną valandą be gedimų, grojant realų muzikinį signalą. Apytikriai viršija DIN 25-30 proc.
Beprotiškasis galingumas, kurį aparatūra atlaiko 1-2 sekundes, padavus 200Hz signalą. Viršija DIN apie 20 kartų. Štai šitą parametrą paprastai ir naudoja gudruoliai, pigios aparatūros gamintojai. Tai tokia nesąmonė, kad net nėra nusistovėjusi transkripcija. Vieni vadina Peak Momentary Performance Output, kiti Peek Music Power Output arba Pulse Maximum Power Output. Kolonėlėms labai svarbus parametras yra jų jautrumas. Jei vienų kolonėlių jautrumas bus 96dB, o kitų pvz. 89db, tai norint abi girdėti vienodu garsumu, į antrąsias reikės paduoti 5 kartus didesnį galingumą.