Šis aprašymas skirtas daugiau mėgėjams ką nors daryti savomis rankomis, pradedantiems DIY'stams. Čia aprašoma kaip nepadaryti klaidų gaminant savadarbį stiprintuvą. Atrodo, nežymus dalykas, laidų išvedžiojimas. Tačiau tai turi nemažos reikšmės galutiniam rezultatui. Ypač žemės, t.y. nulinio laido (GND) išvedžiojimas yra labai svarbus. Nuo to gali labai priklausyti stiprintuvo stabilumas, kintamos srovės fono dydis ir panašūs dalykai. Paminėti dalykai yra svarbūs tiek lempiniams tiek tranzistoriniams aparatams. Tranzistoriniams netgi labiau svarbūs dėl juose tekančių didelių srovių.
Nekalbėsime čia apie gamyklinius aparatus. Juose paprastai būna viena didelė plokštė su stiprintuvo detalėmis, taip yra pigiau ir paprasčiau gaminti serijinį gaminį. Mėgėjai paprastai daro atskiras plokštes maitinimui, atskiras kiekvienam stiprinimo kanalui, dar gali būti atskiros servisinės plokštės ir tt. Tokia konstrukcija yra universalesnė, lengviau pakeisti nepatikusį mazgą ir prireikus paprasčiau užsisakyti spausdintas nedideles plokštes.
Bet kokiu atveju gaminant PCB rekomenduotina ją daryti dvipusę, vieną iš sluoksnių naudojant kaip žemės, nulinį (GND) laidą. Taip labai palengvėja plokštės trasavimas, be to turime didelio ploto, su maža varža GND. Sutrumpėja laidai. Tačiau ir čia yra povandeninių akmenų. Trasuojant plokštę labai svarbu teisingai išdėstyti komponentus, reikia visais būdais vengti kad įtampos stiprintuvo sekcijos (patys pirmieji tanzistoriai) GND laidu jokiu būdu negalėtų tekėti galios stiprintuvo sekcijos ir garsiakalbių srovės! Todėl šios sekcijos žemę reikia stengtis pajungti prie maitinimo kondensatorių nulinio taško tik vienu laiduku plokštėje arba jei jungiame prie plokštės GND sluoksnio, jungti taip kad galinių tranzistorių srovės neitų ta pačia plokštės vieta. Trumpai apie maitinimo kondensatorius. Standartiškai maitinimo bloke pakanka 2x10000mkF talpumų. Bet būtina dar ant kiekvienos plokštės pastatyti dar bent po 3000mkF kiekviename maitinimo petyje dėl stiprintuvo stabilumo.
Dažnai iškyla klausimai dėl įėjimo lizdų pajungimo, dėl ekranuoto laido šarvo įžeminimo vietos. Tai irgi svarbūs dalykai. Stiprintuvo viduje yra visokių pašalinių elektrinių ir magnetinių laukų nuo maitinimo transformatoriaus ir panašių dalykų. Transformatorius savo sklaidos lauku gali indukuoti įvairiausias parazitines sroves ne tik stiprintuvo schemoje, bet ir metaliniame korpuse. Todėl reikia kreipti dėmesį į įėjimo grandines, jų ekranavimą ir įžeminimo vietą. Schemutėje viršuje parodyti kairėje stiprintuvo įėjimo lizdai, dėl paprastumo neparodytos komutacijos grandinės, garso reguliatorius. Įėjimo GND lizdo nereiktų sujungti tiesiai su korpusu. Jis turi būti izoliuotas kaip ir signalinis lizdas ir gauti GND per vieną iš ekranuoto laiduko gyslų. Turi būti pajungtas prie įtampos stiprintuvo sekcijos GND, arti pirmojo tranzistoriaus. Lygiai taip pat ir antras, signalo gnybtas. Ekraną, kad jo potencialas kuo mažiau skirtųsi nuo signalo GND, pajungti signalinės GND viename taške. Stiprintuvo korpusą galima sujungti su GND maitinimo bloke, tarp abiejų maitinimo kondensatorių.
Plokštė, suprojektuota laikantis šių principų parodyta čia. Matome, kad įtampos stiprintuvo detalės yra šone (dešinėje apačioje) ir nepapuola į stiprių srovių kelią. Surinktas laikantis šių principų stiprintuvas visai tylus, jokio fono nematyti net oscilografo ekrane.
