Retas mūsų atkreipia dėmesį į tą paprastą faktą, kad bet koks elektronikoje naudojamas aparatas, bet koks stiprintuvas, visada bus su jo maitinimu sujungti nuosekliai ir visi maitinimo trikdžiai vienaip ar kitaip pasireikš mūsų aparatūroje! Dažnai įvairiuose forumuose diskutuojama apie garso pokyčius nuo tinklo kabelio, apie tinklo įtampos filtrus, apie trikdžius stiprintuvuose. Apie tai, jog apsukus tinklo šakutę pasikeičia sistemos darbas. Vieni tai atkakliai ginčija, kiti šventai įsitikinę, jog taip ir yra. Čia trumpai paaiškinsiu, kokią įtaką gali turėti toks iš pažiūros keistas dalykas, kaip "tinklo šakutės fazavimas".

Iš karto reikia pasakyti, kad tokie efektai paprastai pasireiškia visų šiais laikais taip mėgstamuose toroidiniuose transformatoriuose, kuriuose kaip taisyklė nėra tarpapvijinio ekrano.

Brėžinyje matome smarkiai supaprastintą tipinę stiprintuvo maitinimo schemą. Matome elektros stoties generatorių, fazinį (F) ir nulinį (NUL) laidus, elektros šakutę, stiprintuvo maitinimo transformatorių. Taip pat parodytas parazitinis talpumas C1, kuris yra tarp maitinimo transformatoriaus pirminės (tinklo) apvijos ir tarp antrinės to transformatoriaus apvijos, kuri jau eina į patį stiprintuvą. Vienas transformatoriaus tinklo apvijos galas visada yra netoli kitos, antrinės apvijos pradžios, atskirtas tik plonu izoliacijos sluoksniu. Taigi, tarp to viršutinio tinklo apvijos galo ir antrinės pradžios ir turime tą parazitinį talpumą C1. Per jį ir praeina tiklo linijos trikdžiai į tolimesnius stiprintuvo schemos elementus. Taigi dabar žiūrime, kas bus, jei apsuksime tinklo šakutę.

Tokiu atveju susikryžiuoja tinklo fazinis ir nulinis laidai stiprintuvo viduje.

Ką tai reiškia? Ogi tai, kad dabar parazitinis transformatoriaus talpumas pajungtas nebe prie fazinio laido su trikdžiais, bet prie nulinio, kur trikdžių lygis žemesnis, nes jis yra įžemintas elektros skydinėje. Triukšmų lygis tampa gerokai mažesnis.

Aprašytas atvejis galioja tik nekokybiškai suprojektuotai ir pagamintai aparatūrai. Kokybiškai pagamintas transformatorius atrodo taip:

Matome, kad dabar parazitinis talpumas yra ne tarp apvijų, bet tarp pirminės apvijos ir vidinio transformatoriaus ekrano, kuris įžemintas, t.y. sujungtas su stiprintuvo nuliniu laidu. Trikdžiai nuteka "žemėn". Transformatoriaus vidinis ekranas gali būti paprasčiausia vieno sluoksnio apvija, kurios tik vienas galas sujungtas su stiprintuvo GND. Taip pat gali būti viena vija iš varinės folgos, kuri jokiu būdu neturi būti užtrumpintais galais. Tačiau šiais laikais retai kas taip gamina, stengiamasi kuo labiau viską nupiginti. Toroidinio transformatoriaus atveju ekrano įdėjimas apskritai komplikuotas.

Senesnėje technikoje paprastas EI tipo transformatorius atrodė taip: jame, kaip taisyklė būdavo varinis vidinis neužtrumpintas ekranas tarp tinklo ir antrinių apvijų o kai kada, ką matome foto, net dar vienas varinis trumpai jungtas ekranas apvijų išorėje, "užtrumpinantis" išorinį sklaidos lauką.

Šiais laikais masiškai aparatūroje stovi ne EI tipo, bet toroidiniai transformatoriai. Taip elgiamasi ne dėl kokių tai jų ypatingai gerų parametrų, bet grynai dėl ekonominių ir technologinių sumetimų. Jie pigesni, nes nereikia karkaso. Atsiradus specialioms vyniojimo staklėms, technologiškesni, nereikia rankomis surinkinėti šerdies plokštelių. Tai pliusai, atpiginantys gamybą. Labai didelis minusas - problemiška ekranuoti tinklo apviją nuo antrinių apvijų. Apsukti varine juosta neišeis, gausime trumpą jungimą. Apvynioti viena laido apvija, įžeminant tik vieną galą irgi nėra geras sprendimas, nes tokios apvijos išorinė dalis bus praretėjusi ir ekranuos prastai.

Todėl jei nėra vidinio ekrano transformatoriuje, turėtų stiprintuvo viduje stovėti trikdžių filtras, bet dažnai ir tokio nėra. Tą matome netgi brangiuose stiprintuvuose.Tačiau tinklo filtrams yra būtinos rozetės su patikimu įžeminimu, kitaip per tinklo filtro viduje esančius kondensatorius turėsime ant aparatūros korpuso pusę tinklo įtampos! Tai nėra pavojinga gyvybei, nes galima srovė per juos yra maža, tačiau junginėjant tarpblokinius kabelius yra šansų pažeisti aparatūrą. Jei namuose paprastos rozetės, be įžeminimo ir prie aparatūros pajungtas kompiuteris, vis tiek turėsime tą pusę tinklo įtampos.

Dažnas audiofilas kreivai žiūri į impulsinius aparatūros maitinimus. Manau, be reikalo. Pirma, jie gerokai ištobulėję, pasidarė gan patikimi. Antra, jie gerokai pigesni ir lengvesni už panašių parametrų linijinius. Baimė kad komutaciniai trikdžiai "sunksis" į aparatūrą turi mažai pagrindo, kadangi komutacija vyksta labai aukštuose, radijo diapazono dažniuose (50-250kHz) ir niekaip nėra girdimi. Be to, juose kaip ir senuose klasikiniuose nėra problemos norint gerai ekranuoti tinklą nuo maitinamos aparatūros. Tų impulsinių jau nebeišvengsime, jų pilna mūsų artimoje aplinkoje.